veliuonas

vèliuonas sm. (1) žr. veliumas 1: Tada jaunajai vainiką nuima ir vèliuoną Všt. Su vèliuonu ir vainiku tai nuotaka, o kai jį nuima – tada jau marti Grl. Pina rūtų vainikėlį, deda šilkų veliuonėlį, atvažiuoja bernužėlis LTR(Pjv).